Erdvaus visureigio degalų sąnaudos gali būti mažesnės nei 2/100 km

Erdvaus visureigio degalų sąnaudos gali būti mažesnės nei 2/100 km

Prieš kelis dešimtmečius, ypač už Atlanto, vairuotojai mielai pirko, o gamintojai nė nemirktelėdami gamino kasdienius automobilius, varomus aštuonių cilindrų ir keturių, penkių litrų ar net dar didesnio darbinio tūrio varikliais. Nors tokių charakteristikų motorus turinčių automobilių aptinkama ir dabar, vienas esminių skirtumų nuo senųjų yra jų ekonomiškumas – išvystoma galia bei suvartojamas degalų kiekis.

Štai šeštajame dešimtmetyje „Ford“ įmonės gamintas 3,9 litro darbinio tūrio V8 variklis išvystė vos 110 arklio galių, o apie degalų sąnaudas automobiliais su tokiais agregatais dar iki šiol važinėjantys entuziastai kalbėti vengia. Tiesa, aštuntajame dešimtmetyje Jungtinėse Valstijose susiklostė nemaloni situacija – įsisukus krizei, degalinėse pristigo degalų, o gamintojai bei vairuotojai suprato, kad ir toliau važinėti neekonomiškais ir degalus kibirais deginančiais automobiliais nėra tvari išeitis.

Dabar yra iš ko rinktis

Panaši situacija susidarė ir Europoje – tiesa, degalų čia netrūksta, bet jų kainos gąsdina daugelį vairuotojų. Geroji žinia yra ta, kad gamintojai jau seniai suprato degalus taupančių automobilių svarbą, tad pirkėjai turi galimybę rinktis iš pačių įvairiausių itin ekonomiškų modelių.

Įprastų hibridinių keturračių pasiūla siekia visus segmentus: nuo miesto mažylio „Mazda 2“ iki septynviečio SUV „Toyota Highlander“. Neatsilieka ir įkraunamųjų hibridų rinka – jų pasiūla vis sparčiau plečiasi, o degalų sąnaudos atrodo mažų mažiausiai neįtikėtinai – štai naujai pristatytas įkraunamasis hibridas „Mazda CX-60“ šimtą kilometrų nuvažiuoja vos su 1,5 litro benzino.

Tiesa, kai kurie gamintojai vis dar nesiūlo hibridinių modelių savo gamoje arba gamina tik švelniuosius hibridus, kurių poveikis pastebimas menkai.

„Tokiu atveju gamintojas neapsiima diegti gana didelių konstrukcinių pakeitimų, reikiamų įprastai hibridinei pavarai (papildoma didesnė baterija, vienas arba du elektros varikliai bendroje transmisijoje, inverteris ir kompiuteriniai blokai viskam valdyti), tik prideda kitokio tipo generatorių, starterį ir papildomą nedidelės talpos bateriją“, – paaiškina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis.

Profesorius sako, kad tai reikalauja mažesnių investicijų į automobilio kūrimą ir gamybą, bet kartu yra pasiekiamas ir mažesnis hibridinės pavaros efektas ekologijos ir ekonomijos atžvilgiu.

„Nepaisant to, gamintojas „užsideda varnelę“, kad gamoje turi ir hibridinio tipo pavarą, šiek tiek susimažina tokių transporto priemonių išmetamo CO₂ rodiklį ir, aišku, pasididina jų patrauklumą bei kainą“, – samprotauja pašnekovas.

Brangesnis automobilis yra pigesnis pasirinkimas

Nors tai, kad brangesnis automobilis yra pigesnis pasirinkimas gali skambėti labai keistai, užtenka vos kelių paskaičiavimų ir viskas tampa aišku. Štai jau minėtas vidutinės „Agile“ komplektacijos „Mazda 2 Hybrid“ su „Comfort“ paketu kainuoja 22 515 eurų. Tos pačios klasės „Opel Corsa“ su „Edition“ komplektacija, vieno litro benzininiu varikliu bei automatine pavarų dėže atsieina 20 990 eurų.

Pusantro tūkstančio eurų automobilių kainos skirtumas virsta į mažiau nei dvidešimties eurų mėnesinės lizingo įmokos skirtumą, jeigu skaičiuojame išsimokėjimą per penkerius metus su dešimties procentų pradiniu įnašu ir 30 procentų likutine verte.

Skaičiuojant vien mėnesinę įmoką, hibridinis automobilis šiuo atveju vis dar brangesnis, bet į formulę reikia įtraukti ir išlaidas degalams – hibridinės, 116 AG išvystančios „Mazda2“ deklaruojamos degalų sąnaudos siekia 3,8 litro šimtui kilometrų, o 100 AG 1,2 litro turbininį variklį turinti „Opel Corsa“ vartoja tarp 5,8 ir 6,2 l/100 km. Net jeigu skaičiuosime įprastu varikliu varomo automobilio naudai, susidarys 2 litrų šimtui kilometrų sąnaudų skirtumas, o tai, šiandieninėmis benzino kainomis, yra maždaug keturi eurai.

Turint omenyje, kad mėnesinės įmokos skirtumas nesiekia 20 eurų (skaičiuojant preliminariai buvo gautas 17,19 Eur skirtumas), užtenka per mėnesį nuvažiuoti 500 kilometrų tam, kad šiek tiek brangesnis hibridinis automobilis taptų iš tiesų pigesnis. Tiesa, statistika byloja, jog vidutiniškai Europos miestų gyventojai nurieda maždaug 50 kilometrų per dieną – tokiu atveju pakanka važinėti vos dešimt dienų per mėnesį tam, kad renkantis naują automobilį būtų verta atsisukti į hibridinę jėgainę turinčius modelius.

Galima pažymėti ir gamintojų pažangą vystant variklių našumą. Štai vos pusantro litro darbinio tūrio trijų cilindrų variklį su hibridine sistema turinti „Mazda 2“ yra šešiomis arklio galiomis galingesnė už minėtą šeštojo dešimtmečio V8 motorą. O kur dar daugiau nei dvigubai mažesnė automobilio masė – viso to rezultatas net kelis kartus mažiau degalų reikalaujančios kelionės, be kita ko tapusios ir gerokai saugesnės dėl pažangių saugumo technologijų.

Norintiems taupyti dar daugiau – įkraunamieji hibridai

Jeigu vienoje svarstyklių pusėje turime vidaus degimo varikliais varomus automobilius, kitoje – elektromobilius, o per vidurį – įvairių tipų hibridinius modelius, tai arčiausiai elektromobilių pusės puikuojasi įkraunamieji hibridai. Tai vidaus degimo variklius, galingus elektros motorus bei santykinai talpias baterijas turintys modeliai, įprastai vien elektra galintys įveikti kasdienius atstumus. Pagrindinis jų skirtumas nuo įprastų hibridų yra tas, kad juos reikia įkrauti iš elektros tinklo.

„Įkraunamojo tipo hibridiniai automobiliai turi gerokai didesnės talpos bateriją, lyginant su normalaus tipo hibridais, ir gerokai didesnę, lyginant su „mild-hybrid“ tipo, o tai reiškia, kad jų masė yra didesnė, o dalį salono arba bagažinės erdvės užima baterija.

Didesnės talpos baterijos niekaip nepavyktų įkrauti tik regeneraciniu režimu, nes stabdymo metu elektros variklio, persijungusio dirbti generatoriaus režimu, sugeneruotas elektros energijos kiekis nėra toks didelis, kad vėliau jo pakaktų važiuoti keliasdešimt kilometrų. Todėl didesnės talpos baterija yra pritaikyta įkrauti iš elektros tinklo – buitinio arba lėtojo krovimo stotelės“, – apie įkraunamuosius hibridus kalba V. Žuraulis.

Mokslininkas taip pat pažymi, kad žmonės, besirenkantys tokius automobilius, įprastai yra nusiteikę skirti daugiau laiko baterijos lygiui sekti ir dažnai krauti, todėl tai jiems nėra didelis siurprizas ar sunkumas, taip pat tokiu būdu yra taupomi pinigai degalams.

Naujausias ir didžiausias japonų gamintojos „Mazda“ modelis, įkraunamasis hibridas CX-60, vien elektra gali nuvažiuoti iki 63 kilometrų, tad, įkraunant jo bateriją kas naktį, galima važinėti visiškai nenaudojant degalų. O jeigu visgi tenka įveikti didesnius atstumus, deklaruojamos automobilio sąnaudos siekia vos 1,5 l/100 km.

Šio SUV kaina prasideda nuo 49 990 eurų, o panašaus dydžio pigiausias, keturiais ratais varomas benzininis „Volkswagen Tiguan Allspace“ kainuoja 42 645. Šių automobilių mėnesinė įmoka skirsis maždaug aštuoniasdešimčia eurų per mėnesį, o šimtui kilometrų sunaudojamų degalų skirtumas – daugiau nei penki litrai. Taigi, užtenka nuvažiuoti aštuonis šimtus kilometrų per mėnesį ir brangesnis bei gerokai galingesnis automobilis staiga tampa pigiau išlaikomas.